Kaip melstis?

Jei užduodi šį klausimą, greičiausiai priklausai vienai iš dviejų grupių. Arba niekada iš tikrųjų to neišmokai ir dabar jauti, kad nori pabandyti — galbūt pirmą kartą gyvenime. Arba išmokai vaikystėje — mokykloje, prieš valgį, per pasiruošimą Pirmajai Komunijai — ir nuo tada tai tapo sustingusiu refleksu, kuris nė kiek nejaučiamas kaip kažkas gyva. Šiaip ar taip, tu nusipelnei sąžiningo atsakymo be jokio teatro.

Šis puslapis nebando padaryti tavęs religingu. Jis tiesiog sako, kas yra malda krikščioniška prasme ir kaip gali pradėti, nieko nevaidindamas.

Keletas sąvokų iš pradžių

Skaitytojams be bažnytinio konteksto:

• Jėzus iš Nazareto buvo žydų keliaujantis mokytojas, gyvenęs pirmajame amžiuje romėnų okupuotoje Judėjos provincijoje. Krikščionybė papildomai teigia, kad jis buvo ir Dievas žmogaus pavidalu.
• Kristus yra titulas, o ne pavardė. Tai graikiškas hebrajiško žodžio Mašiach (Mesijas) vertimas — pateptasis, žydų tradicijoje seniai išpranašauta figūra.
• Evangelijos yra keturi trumpi Jėzaus gyvenimo aprašymai — Mato, Morkaus, Luko ir Jono — jo sekėjų surašyti per kelis dešimtmečius po jo mirties.
• Tėvas yra kreipinys, kuriuo Jėzus evangelijose kalba apie Dievą. Šventoji Dvasia krikščioniškame moksle yra Dievo buvimas, veikiantis pasaulyje ir žmoguje.
• Paulius buvo vienas ankstyviausių krikščionių rašytojų; maždaug trečdalį pirmojo amžiaus krikščioniškų raštų sudaro jo laiškai.
• Psalmynas yra ilgas 150 maldų ir eilėraščių rinkinys senesnėje Biblijos dalyje — savotiškas įtaisytas Biblijos maldynas.

Trumpas, sąžiningas atsakymas

Malda, krikščioniška prasme, tėra kalbėjimasis su Dievu. Kartais žodžiais, kartais be žodžių. Tai ne ritualas, kuris veikia tik tuomet, kai vartoji teisingas formules. Tai ne pasirodymas, kur svarbi iškalba. Tau nereikia jokios ypatingos laikysenos. Nereikia ypatingo paros meto. Nereikia jokios vietos. Reikia tik vieno: sąžiningumo.

Kas malda nėra

Trys vaizdiniai, su kuriais daug kas užaugo ir kurių krikščionybė būtent taip neturi omenyje.

Malda nėra užkalbėjimas. Nėra taip, kad ištaręs teisingus žodžius teisinga tvarka pasieksi tam tikrą rezultatą. Pats Jėzus evangelijose aiškiai atsigręžė prieš tokį vaizdinį: "Melsdamiesi nedauginkite tuščių žodžių, kaip daro pagonys, manantys būsią išklausyti dėl žodžių gausybės."

Malda nėra pasirodymas. Jei sakai kažką dėl to, kad kiti klauso ir nori skambėti kaip žmogus, kuris dažnai meldžiasi, praleidi tai, kas malda iš tikrųjų yra. Jėzus ir tai pasakė tiesiai: "Kai meldiesi, eik į savo kambarėlį ir užsidaręs duris melskis savo Tėvui, kuris yra slaptoje."

Malda nėra saviterapija. Kai kurie vadovai siūlo maldą kaip savotišką sąmoningumo pratimą. Tai nėra klaida — malda gali raminti — bet ne tai esmė. Malda yra pokalbis su kitu asmeniu, o ne nuotaikos reguliatorius.

Konkretus žingsnis

Jei nori pradėti dabar, štai paprasčiausia forma. Gali ją įgyvendinti tučtuojau.

1. Pasakyk, kad esi čia. Nesvarbu kaip. "Dieve, čia aš. Nežinau, ar tu tai girdi, bet pamėginsiu." To pakanka. Tai jau visavertė malda.

2. Pasakyk, kas vyksta. Ne gražiais žodžiais. Ne poetiškai. Tiesiog pasakyk, ką dabar neši. Jei pyksti — pyk. Jei esi sumišęs — būk sumišęs. Jei nežinai, ką sakyti — pasakyk būtent tai.

3. Paprašyk to, ko reikia. Konkrečiai. "Man reikia, kad rytoj pavyktų." "Man reikia nepalūžti." "Man reikia, kad tas žmogus suprastų." Tai ne užsakymų lapas — nebūtina tikėtis, kad išsipildys viskas, ko prašai. Bet krikščionybė istoriškai teigė, kad Dievas rimtai priima sąžiningus prašymus.

4. Klausyk. Šią dalį dauguma praleidžia. Malda yra pokalbis, o ne monologas. Sustok akimirkai tyloje. Nebus taip, kad balsas nuskambės nuo lubų — dažniausiai ne. Bet krikščionybė teigia, kad Dievas irgi kalba, dažnai tyliai, dažnai per Biblijos eilutę, atėjusią į galvą, kartais per minties nusistovėjimą. Palik erdvės.

Tiek. Keturi žingsniai. Juos gali atlikti trečią valandą nakties lovoje, ir niekas net nepastebės.

Pavyzdys, kurį davė pats Jėzus

Kai mokiniai paklausė Jėzaus, kaip melstis, jis davė jiems pavyzdį — maldą, žinomą kaip Tėve mūsų. Tai ne tekstas mokytis atmintinai (nors daugelis būtent taip ir daro), o sandara, kuria gali sekti. Štai įprasta lietuviška forma su trumpu paaiškinimu:

Tėve mūsų, kuris esi danguje.

Kreipinys. Tu kreipiesi į konkretų asmenį, o ne į visatą.

Teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

Pradedi ne nuo savo rūpesčių, o nuo to, kad žaidžiama dėl kažko didesnio už tave. Tai deramai įrėmina visa kita.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien.

Tada konkretūs prašymai. Kasdienė duona reiškia visa, ko iš tikrųjų reikia — ne tik maistą, bet ir tai, ko reikalauja tavo diena.

Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

Tada sunkiausia dalis — ryšys tarp to, ko nori iš Dievo, ir to, ką pats skolingas kitiems.

Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto.

Prašymas apsaugos — nuo to, kas tave traukia žemyn, ir nuo to, kas aktyviai žaloja.

Nes tavo yra karalystė, galybė ir garbė per amžius. Amen.

Pabaiga — priminimas, kam visa tai buvo skirta.

Tau nebūtina melstis tai pažodžiui. Bet tai gera sandara ir savai maldai: kreipinys, rėmas, prašymai, ryšys su kitais, apsauga, pabaiga.

Kai neturi žodžių

Kartais nėra ką pasakyti. Ir tai malda. Paulius, vienas ankstyviausių krikščionių rašytojų, laiške krikščionims Romoje rašė: "Mes nežinome, ko turėtume deramai melsti, bet pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais." Krikščionybė istoriškai teigė, kad Šventoji Dvasia (Dievo buvimas žmoguje) užtaria už tave, kai tau trūksta žodžių.

Praktiškai: gali tiesiog atsisėsti. Nebūtina nieko galvoti. Nebūtina nieko jausti. Pakanka paties buvimo Dievo akivaizdoje. Tai sena krikščioniška praktika ir nieko ezoteriško.

Kai viskas sustingę

Jei žodžius turėjai, bet jie jaučiasi negyvi, geras būdas — pasinaudoti Psalmynu. Tai 150 maldų rinkinys Biblijoje, rašytas per kelis šimtmečius žmonių pačiose įvairiausiose padėtyse — kare, ligoje, gėdoje, džiaugsme, piktume, apleistume. Psalmės necenzūruotos. Yra psalmių, kur žmonės atvirai šaukia ant Dievo (pavyzdžiui, 22-oji ar 88-oji). Yra psalmių, kur žmonės klausia Dievo dalykų, kuriuos šiandien kai kas laikytų per drąsiais ištarti balsu.

Išsirink tą, kuri atitinka tavo būseną, ir melskis ją garsiai ar tyliai. Skoliniesi žodžius tų, kurie tai darė gerokai anksčiau už tave. Dažnai kažkas ima kauptis — net jei kaip tik nejauti to, ką sakai.

Kai Dievas neatsako taip, kaip nori

Tai sąžiningiausias klausimas. Meldiesi dėl kažko konkretaus, o tai neįvyksta. Ar malda buvo nepakankamai gera? Ar tiesiog negirdi atsakymo?

Krikščioniška tradicija į tai neturi glotnaus atsakymo. Jos pozicija tokia: Dievas nėra automatas. Jis girdi. Jis atsako — bet jo atsakymai kartais taip, kartais dar ne, kartais ne, ir vėliau parodysiu kodėl. Pats Jėzus kartą meldėsi dėl kažko (kad būtų atitolinta jo egzekucija), ir atsakymas buvo ne. Tai neišstūmė jo iš santykio. Tai buvo jo dalis.

Jei meldiesi ir tavo prašymas neišsipildo, tai nereiškia, kad malda buvo bloga arba kad nebuvai išgirstas. Tai reiškia, kad Dievas veikia didesniame pasakojime, nei dabar gali matyti.

O dabar ką?

Jei kaip tik nori pamėginti ir neturi minties, nuo ko pradėti, gali tai padaryti tučtuojau — trys sąžiningi sakiniai savais žodžiais. Pradžiai to pakanka.

Jei nori žmogaus, su kuriuo galėtum apie tai pasikalbėti be jokio spaudimo, mūsų pokalbis nemokamas, privatus ir tavo kalba. Tu pradedi; tu jį baigi, kada panorėjęs.

Iš kur tai Biblijoje

• Mato 6,5–13 — Jėzaus pamokymas apie maldą ir „Tėve mūsų"
• Filipiečiams 4,6–7 — "dėl nieko nesirūpinkite, bet visame kame malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui"
• Romiečiams 8,26–27 — Šventoji Dvasia užtaria, kai trūksta žodžių
• 1 Tesalonikiečiams 5,16–18 — "be paliovos melskitės"
• Jokūbo 5,13–16 — malda kaip praktika per visas gyvenimo padėtis
• Psalmyno 62,9 — "pasitikėkite juo visą laiką, išliekite prieš jį savo širdį"